2014 m. gegžės 28-30 d. – IV-oji konferencija iš ciklo “Pirmasis pasaulinis karas. Bendra istorija. Bendra atmintis“

Data: 2014 m. gegužės 28-30 d.

Kviečiame diskutuoti temomis:
„Fortifikacinių statinių vaidmuo ir reikšmė Pirmojo pasaulinio karo laikotarpiu atsižvelgiant į Belgijos, Vokietijos, Rusijos ir Prancūzijos pavyzdžius“
„Lježo miesto tvirtovių gynyba kaip Belgijos armijos heroizmo pavyzdys pirmosiomis Pirmojo pasaulinio karo dienomis“
„Fortifikaciniai statiniai: jų kaip karinio – istorinio ir socialinio – kultūrinio paveldo išsaugojimo perspektyvos Baltarusijoje, Belgijoje, Vokietijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Lenkijoje, Rusijoje, Prancūzijoje“
„Pirmojo pasaulinio karo sausumos ir jūrinės kovos Baltijos jūros regione“
„Pirmojo pasaulinio karo vokiečių – rusų kapaviečių remonto – atstatymo darbų organizavimo perspektyvos“

Konferencijos kalbos: lietuvių, anglų, rusų.

Konferencijos vieta: Viešbutis “Metropolis”, Daukanto g. 21, Kaunas ir Klaipėda (vieta tikslinama)
Dalyvių registracija: iki 2014.04.30 el. paštu: admin@militaryheritage.eu.
Papildoma informacija el. adresu: admin@militaryheritage.eu

Išleista nauja knyga – “Предпосылки Первой мировой войны”

2013 m. pabaigoje išleista knyga – “Предпосылки Первой мировой войны”.

Tai II tarptautinės konferencijos iš ciklo “Pirmasis pasaulinis karas. Bendra istorija. Bendra atmintis” , vykusios 2013 m. birželio 9-11 d. Vilniuje  dalyvių pranešimų rinkinys.

Publikuojami pranešimai pateikia gana išsamų vaizdą įvykių, vykusių pries Pirmąjį pasaulinį karą. Pranešimuose analizuojama tarptautinė situacija ekonomikoje, pramonėje. Apžvelgiama to laikotarpio transporto, artilerijos, kavalerijos, karinio jūrų laivyno, aviacijos, fortifikacijos, karinio personalo būklė karo išvakarėse . Nagrinėjama kokios nuotaikos Europoje ir Rusijoje vyravo visuomenėje, politikoje, kultūroje.

Knyga skirta istorikams, humanitarinių studijų studentams bei plačiajai skaitytojų auditorijai, kurie domisi Pirmojo pasaulinio karo istorija.

Tarptautinė konferencija iš ciklo „Pirmasis pasaulinis karas. Bendra istorija. Bendra atmintis.“ – 2013 m. lapkričio 11-13 d. Marijampolė, Lietuva

Datos: 2013 m. lapkričio 11-13 d.

Vieta: viešbutis „Europa Royale Marijampolė” J.Basanavičiaus a. 8, Marijampolė.

Dalyvių registracija: norintys pasisakyti konferencijos programoje, prašome siųsti savo pranešimo pavadinimą ir tezes iki 2013.10.14 el. paštu: admin@militaryheritage.eu.

Kviečiame diskutuoti temomis:
„Tarptautinė humanitarinė teisė ir bendradarbiavimas Pirmojo pasaulinio karo metu“ ir „Pirmojo pasaulinio karo paminklų atsiradimo ir išsaugojimo istorija“.

Konferenciją remia:
RUSIJOS FEDERACIJOS AMBASADA LIETUVOS RESPUBLIKOJE

Skaityti toliau…

Tarptautinės konferencijos iš ciklo „Pirmasis pasaulinis karas. Bendra istorija. Bendra atmintis.“

Datos:

2013 m. birželio 10 d. – nuo 10.00 iki 18.00 val.

2013 m. birželio 11 d. – nuo 10.00 iki 16.00 val.

Vieta:

Konferencijų centras „Karolina“, Sausio 13-osios g. 2, LT-04343 Vilnius, Lietuva

Tema: „Pirmojo pasaulinio karo prielaidos“

Dalyvių registracija iki 2013.06.03 el. adresu: admin@militaryheritage.eu

Skaityti toliau…

Tarptautinė konferencija „Pirmasis pasaulinis karas. Bendra istorija. Bendra atmintis.“ 2012 m. lapkričio 9 d. Viešbutis „Crowne Plaza Vilnius“

Organizatoriai:

Karo paveldo institutas (Vilnius)
Vytauto Didžiojo karo muziejus (Kaunas)
Istorinės perspektyvos fondas (Maskva)
Demokratijos ir bendradarbiavimo institutas (Paryžius)

Konferenciją remia:
RUSIJOS FEDERACIJOS AMBASADA LIETUVOS RESPUBLIKOJE

Tarptautinė konferencija „Pirmasis pasaulinis karas. Bendra istorija. Bendra atmintis.“ 2012 m. lapkričio 9 d.

Viešbutis „Crowne Plaza Vilnius“ 2 a.,
M.K. Čiurlionio g. 84, LT-03100 Vilnius, Lietuva
2012 m. lapkričio 9 d., 12 val.

Dar reikės nueiti ilgą kelią, kol objektyviai bus suvoktas Pirmasis pasaulinis karas, o jo padariniai bus vertinami
visuotinai priimtinu požiūriu. Beveik visi šio karo aspektai skirtingose šalyse nagrinėjami priklausomai nuo nacionalinės,
ideologinės, politinės paradigmos. Tačiau vienas šio visų europietiškų tautų karo aspektas be išlygų yra apjungiantis
– tai humanitarinis aspektas. Žuvusiųjų atminimas gali būti bendru sąlyčio tašku, nuo kurio prasidėtų istorinės tiesos
apie Pirmąjį pasaulinį karą atstatymas.
Lietuvos teritorijoje petys į petį kovojo įvairių socialinių sluoksnių ir tautybių kariai, tame tarpe ir lietuviai –
daugiau nei 60000 jaunuolių buvo mobilizuoti į Rusijos armiją, rinkosi savanorių būriai. Lietuvos žemėje guli tūkstančiai
žuvusių Pirmojo pasaulinio karo karių.
Konferencijos tikslas – dialogo vystymas ir daugiašalio bendradarbiavimo stiprinimas Pirmojo pasaulinio karo
istorijos tyrinėjimo bei populiarinimo klausimais, bendras 2012-2014 m. projektų, skirtų istorijos paminklų, karinių
memorialų ir atmintinų vietų išsaugojimui, įgyvendinimas.
Konferencijoje dalyvauja visuomenės ir politikos veikėjai, žinomi mokslininkai ir politologai, Lietuvos, Rusijos,
Prancūzijos, Baltarusijos, Latvijos, Lenkijos, ir Vokietijos kultūros atstovai.

Konferencijos kalbos: lietuvių, rusų ir anglų.

Papildoma informacija:
VšĮ „Karo paveldo institutas“: tel. +370 646 04061, admin@militaryheritage.eu.

2011 06 28 – Iš mūsų reikalauja, kad tęstume darbą

r_mirDažnai žiniasklaida praneša apie sėkmingą paieškos padalinių darbą. Šių padalinių tikslas yra atrasti nežinomas karo mūšių vietas, žuvusių karių paieška, jų vardų atstatymas, rastų palaikų palaidojimas su atitinkama pagarba. Deje, daug rėčiau pranešama apie paiešką ir rekonstrukciją jau esančių karių kapinių, kurios dėl vienų ar kitų priežasčių ne tik buvo apleistos, bet visai dingo iš topografinių ir kitų žemėlapių. Apie sunkumus, susijusius su tokių karių kapinių paieška ir rekonstrukcija Lietuvoje, „Russkij mir“ tinklapiui papasakojo visuomeninės organizacijos „Karo paveldo institutas“ vadovas R.Trakšelis. Skaityti toliau…

2011 03 17 – Žuvusiųjų atminimui, gyvųjų vardan

kr_zvezdaRusijos Federacijos Prezidento įsakymu Rusijos Federacijos gynybos Ministerija kartu su saugumo problemų mokslinių tyrimų rėmimo Fondu „Nauka-XXI“ 2011 m. birželio 22-23 dienomis surengs Tarptautinę parodą „Memorial-2011“, skirtą tarpvalstybinių susitarimų dėl karių kapinių įvykdymui. Skaityti toliau…

2010 12 01 – jaunesniojo seržanto Krajčiako A.F. palaidojimo vietos nustatymas

Archyvų tyrinėjimo metu nustatyta, kad Bendroje Duomenų Bazėje Memorial nėra duomenų apie Krajčiaką Aleksiejų Filipovičių, 346 šaulių divizijos 1168 šaulių pulko jaun. seržantą, žuvusį 1944 metais rugpjūčio 1 dieną.

Juodžių kaimas, kurį nurodė artimieji, gali būti palaidojimo vieta. Iš tikrųjų, 346 šaulių divizijos 1168 šaulių pulkas dalyvavo mūšiuose šiame rajone. Pagal 346 šaulių divizijos “Pranešimus apie negrižtamas netektis”, 1944 metų rugpjūčio 17 dienos, 1168 šaulių pulko 37 kariai, žuvę 1944 metais liepos 29-30 dienomis, buvo palaidoti Kirkilų kaime. Šios kapinės buvo perkeltos į karių kapines Baisogalos gyvenvietėje Radviliškio rajone. Bendroje Duomenų Bazėje Memorial nerasta jokių duomenų apie esančius dar kokius nors kapus.

Galima daryti išvadą, kad Krajčiako A.F. palaikai liko palaidojimo vietoje arba galėjo būti perlaidoti karių kapinese Baisogaloje kaip “nežinomojo” palaikai.

2010 12 30 – nustatyta raudonarmiečio Griščenkovo P.M. palaidojimo vieta

Pagal “Pranešimus apie negrįžtamas netektis” Nr. 57292 dėl 338 šaulių divizijos, 1944 metų rugpjūčio 21 dienos, 1154 šaulių pulko raudonarmietis Griščenkov Piotr Matveevič buvo nužudytas 1944 metais liepos 19 dieną ir palaidotas su karių grupe Pakuonio kaime Prienų rajone. Kapinės perkeltos į karių kapines Prienuose.

Pagal pranešimo lapą iš 12 palaidotų kartu su Griščenkovu karių, memorialinėse lentose Prienuose įamžintos tik penkios pavardės: Suslin I.M., Achmetžakov B., Novikov G.K., Dolgopolov A.P., Morev V.I.. Likusių septynių, tame tarpe ir Griščenkovo P.M. nėra.

2011 01 05 – patvirtinta eilinio Suetovo I.D. palaidojimo vieta

Ieškomas eilinis Suetov I.D., gimęs 1898 metais, pašauktas į Orlovo apskrities Kolpniano rajoninį karinį komisariatą 1941 metais. Pareiškėjo duomenimis, jis tarnavo 1 Pabaltijo fronto 6 armijos 51 divizijos 154 gvardijos šaulių pulke. Žuvo mūšyje 1944 metais liepos 25 dieną ir palaidotas prie Peredzviniškių kaimo Zarasų rajone kartu su kitais kovotojais: G.Asenkovu, M.Lužeckiu, A.Jačijujinu, G.Škarupa, M.Ganzenkovu. 50-tųjų pradžioje buvo perlaidotas Smalvų miestelyje kaip nežinomas.

Iš tikrųjų, minėti kariai perlaidoti kariniame memoriale Smalvų miestelyje Zarasų rajone. Memorialinėse lentose yra M.Ganzenkovo ir G.Škarupos pavardės. Kitų nėra, tame tarpe ir Suetovo I.D..

2011 05 10 – nustatyta jaunesniojo leitenanto Titovo N.F. palaidojimo vieta

Rusijos federacijos piliečiui Titovui V.N. prašant buvo atlikti archyvų tyrinėjimo darbai, po kurių nustatyta, kad jo tėvas, jaunesnysis leitenantas Titov Nikolaj Fiodorovič, gimęs 1915 metais, 179 Vitebsko šaulių divizijos 215 šaulių pulko pėstininkų žvalgų būrio vadas buvo nužudytas 1944 m. liepos 13 d. ir palaidotas Nariūnų kaime, Salako seniūnijа, Zarasų rajonas, kartu su 4 šaulių pulko karininkais.

Kapinės perkeltos į Salako miestelio karių kapines. Tačiau, memorialinėse lentose įamžinti tik du karininkai: leitenantas Pavliukov A.D. ir jaun.leitenantas Kudriavcev A.V., kiti, tame tarpe ir Titov N.F., palaidoti kaip „nežinomi“.

2011 02 20 – Lietuviai siūlo įsteigti Pirmojo pasaulinio karo paminklų restauravimo centrą Kaliningrade

regnumLietuvos visuomeninė organizacija „Karo paveldo institutas“ kreipėsi į Kaliningrado srities valdžią su iniciatyva sukurti Kalinigrade archyvų tyrinėjimo ir restauravimo centrą Rusijos karių, žuvusių Pirmojo pasaulinio karo metu, atminimo išsaugojimui. Apie tai šiandien, vasario 20 dieną, IA REGNUM korespondentui papasakojo „Karo paveldo instituto“ vadovas Jurijus Trakšelis, kuris nesenai aptarė šią temą su Kaliningrado srities vice-pirmininku Sergejumi Bučelniku. Skaityti toliau…

2010 12 20 – Išleista knyga «Воинство и Русская Православная Церковь. Русская Православная Церковь в Литве 1941-1945 гг.»

voinstvoIšleista knyga «Воинство и Русская Православная Церковь. Русская Православная Церковь в Литве 1941-1945 гг.» (“Kariuomenė ir Rusų Stačiatikių Cerkvė. Rusų Stačiatikių Cerkvė Lietuvoje 1941-1945 m.”)

Knyga išleista Antrojo pasaulinio karo pabaigos 65-mečio proga. Joje parodyta kariuomenės ir Rusų Stačiatikių Cerkvės santykių istorija  karo metu.

Karių kapinių pasų sistema

Pagal įstatymo ” Dėl žuvusiųjų ginant Tėvynę atminimo įamžinimo” Nr.4293-1, 1993 metų sausio 14 dienos,  5 straipsnį karių kapinės privalo būti valstybinėje įskaitoje – kiekvienom karių kapinėms turi būti sudarytas pasas.

Lietuvoje pasus turi 70% karių kapinių, tačiau turimos užpildytos spausdintos karių kapinių kortelės po daugkartinių taisymų yra nepatenkinamos būklės, o svarbiausia – daugumos užpildytų kortelių informacija yra pasenusi.

Pagal patvirtintą apskaitos kortelės formą prie kiekvieno paso turi būti ne tik bendra informacija apie karių kapines, bet ir asmeniniai palaidotųjų duomenys. Deja,  tokios informacijos dažniausiai nėra arba ją reikia tikrinti ir tikslinti.

Elektroninių kortelių formatas yra sukurtas 1990 metais gynybos Ministerijos patvirtintos karių kapinių kortelės formos pagrindu.

Šiai dienai elektroninės apskaitos kortelės yra sukurtos visoms žinomoms 269 karių kapinėms ir atmintinoms vietoms Lietuvos Respublikos teritorijoje.  Šiuo metu aktyviai vykdomi palaidotų karių sąrašų tikslinimo ir apskaitos kortelių papildymo darbai.

Elektroninės duomenų bazės demo versijos tinklapis: db.militaryheritage.eu

Pilnai užpildytos kortelės pavyzdys: http://db.militaryheritage.eu/захоронения?ID=57-01

Antrojo pasaulinio karo žuvusiųjų karių įamžinimo projektas

Dažnai atliekant Antrame pasauliniame kare žuvusiųjų karių paieškas buvo pastebėta, kad didelė dalis žuvusiųjų karių pavardžių nėra įamžinti šiuo metu tarybinių karių kapinėse esančiose memorialinėse plokštėse.

Pavyzdžiui, atliekant išgraviruotų karių pavardžių patikrinimą Vilniaus miesto Antakalnio kapinių tarybinio karių memoriale buvo rasta virš 600 karių, kurių palaikai buvo perkelti į memorialą, tačiau jų pavardės liko neįamžintos memorialinėse plokštėse, be to buvo nustatyta nemažai klaidų.

Instituto ekspertų nuomone Lietuvos teritorijoje tarybinių karių kapinėse gali būti palaidota dvigubai daugiau karių nei šiuo metu yra įamžinta memorialinėse plokštėse.

Panašų skaičių patvirtina ir 2009 m. Rusijos Gynybos štabo atliktas Antrojo pasaulinio karo metu žuvusių karių skaičiavimo patikslinimas, kurio duomenimis Lietuvos teritorijoje žuvo 137,2 tūkstančių karių. Pagal šiai dienai turimus duomenis Lietuvoje esančiose tarybinių karių kapinėse yra palaidota 80.637 karių, iš kurių 12.374 yra nežinomi kariai.

Šiuo metu yra parengtas projektas, kurio pagrindinis tikslas – nustatyti tikrąjį žuvusių karių skaičių bei jų palaidojimo vietas Lietuvoje. Kviečiame visuomenines organizacijas prisidėti prie šio projekto įgyvendinimo.

Virtualus Antrojo pasaulinio karo kapinių lankymas

Kauno karių kapinėsDidžioji dalis Lietuvoje žuvusiųjų tarybinės armijos karių buvo dabartinės Rusijos, Baltarusijos ar Ukrainos tautybės, dėl šios priežasties dauguma žuvusiųjų giminės gyvena toli nuo Lietuvos. Net gi nustačius tikslią palaidojimo vietą Lietuvoje, nedaugelis iš toli gyvenančių giminių gali leisti sau aplankyti savo senelio ar tėvo kapą.
Virtualus tinklapio pagrindinis tikslas – leisti, nors ir virtualiai pamatyti kapines bei memorialinę plokštę, kurioje įamžintas artimas žmogus. Tikslios vietos žinojimas bei vietos matymas be abėjo paskatintų aplankyti ir pačias kapines. Skaityti toliau…

2010 10 15 – Antrojo pasaulinio karo tarybinių karių kapų inventorizacija

Šiuo metu bendradarbiaujant su Lietuvoje gyvenančių Antrojo pasaulinio karo dalyvių, kovojusių antihitlerinės koalicijos grietose, organizacija pradėtas įgyvendinti Antrojo pasaulinio karo tarybinių kapų Lietuvoje inventorizacijos projektas. Surinkta inventorinė informacija apie kapavietes, padarytos kapaviečių ir memorialinių plokščių nuotraukos, kurios šiuo metu talpinamos į internetinį tinklapį.

2010 05 16 – Muziejų naktis Kauno IX forto muziejuje

Gegužės 16 d. Kauno IX forto muziejuje vyko tarptautinis Karo istorijos festivalis “Muziejų naktis Kauno IX forto muziejuje”. VšĮ „Karo paveldo institutas“, kaip viena iš festivalio organizatorių, dalyvavo šiame renginyje kartu su partneriais iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Rusijos ir Lenkijos. Renginio metu buvo pristatytos I bei II pasaulinio karų kautynių inscenizacijos, taip pat autentiška ir veikianti karo technika ir ginkluotė. Skaityti toliau…

2010 06 30 – nustatyta eilinio Zajcevo M.I. palaidojimo vieta

Archyvų tyrinėjimo metu pagal „Pranešimus apie negrįžtamas netektis“, nr. 59238, 1944 metų rugpjūčio 29 dienos (pranešimo šaltinis: 306 šaulių divizija) buvo nustatyta, kad raudonarmietis Zajcev Michail Ivanovič, gimęs 1915 metais Vitebsko apskrities Seneno rajone, buvo nužudytas 1944 metais rugpjūčio 7 dieną ir palaidotas broliškame kape 300 m į rytus nuo Buginės kaimo, šiuo metu tai Buginių kaimas, Biržų rajonas. Pokariu palaikai buvo perlaidoti tarybinių karių kapinėse Biržų mieste.

2010 04 12 – išleista knyga „Lietuva atsimena“

Institutas, bendradarbiaudamas su Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerija, Rusijos Federacijos ambasada Lietuvoje ir visuomeninėmis organizacijomis, išleido knygą „Lietuva atsimena“. Tai Antrojo pasaulinio karo laikų antihitlerinės koalicijos karių kapų bei atminimo vietų Lietuvos teritorijoje katalogas. Knyga išleista 65-mečio Antrojo pasaulinio karo pabaigos minėjimo proga. Skaityti toliau…