2011 06 28 – Iš mūsų reikalauja, kad tęstume darbą

r_mirDažnai žiniasklaida praneša apie sėkmingą paieškos padalinių darbą. Šių padalinių tikslas yra atrasti nežinomas karo mūšių vietas, žuvusių karių paieška, jų vardų atstatymas, rastų palaikų palaidojimas su atitinkama pagarba. Deje, daug rėčiau pranešama apie paiešką ir rekonstrukciją jau esančių karių kapinių, kurios dėl vienų ar kitų priežasčių ne tik buvo apleistos, bet visai dingo iš topografinių ir kitų žemėlapių. Apie sunkumus, susijusius su tokių karių kapinių paieška ir rekonstrukcija Lietuvoje, „Russkij mir“ tinklapiui papasakojo visuomeninės organizacijos „Karo paveldo institutas“ vadovas R.Trakšelis.

 

– Papasakokite, kokie yra Karo paveldo instituto uždaviniai, kokius darbus jis vykdo?

– Pagrindinė Instituto veikla yra karių kapinių paieška ir restauravimas. Darbų metu mes susidūrėme su tuo, kad dauguma atrastų karių kapinių reikalauja visiško atstatymo. Todėl, prieš pradedant remonto darbus, reikia išsiaiškinti, kas būtent yra palaidotas toje vietoje, sužinoti jų vardus ir pavardes.

Prieš pradedant bet kokius kapinių restauravimo darbus, mes turime detaliai tikrinti ir lyginti žmonių, palaidotų šiose kapinėse, esamus sąrašus. Galiu pasakyti iš savo patirties, kad apie 40-50% kapinių pasirodo bevardės. Tai yra kapų plokštės ten kažkada buvo, bet kartais kapinės buvo perkeliamos, pergrupuojamos, dėl ko išnykdavo ten palaidotųjų duomenys. Taip pat Institutas užsiima ir jų vardų atkurimu, ruošia kapinių restauravimo, memorialių plokščių gamybos, visų reikalingų darbų projektus, kuriuos vėliau perduoda tos šalies, kurios teritorijoje buvo atrastos karių kapinės, ambasadai. Paskui prasideda restauravimo darbai, kuriuos atlieka specializuotos organizacijos, tame tarpe ir Karo paveldo institutas.

Dabar mes iš esmės spėjam vykdyti žuvusių karių paieškos ir jų vardų atkurimo darbus, taip pat ruošiam kapinių pasų sistemos duomenų bazę. Mes atlikom Pirmo pasaulinio karo kapinių inventorizaciją ir užfiksavom visas šio laikotarpio kapines, kurios šiai dienai yra žinomos. Dažnai šios kapinės atrodo kaip tušti laukai, juose gali gulėti 1-2 kryžiai ir daugiau niekas neišduoda, kad šioje vietoje yra karių kapinės. Ir kas baisiausia – toks laukas vėliau gali būti užstatytas namais ir tada jau praktiškai neįmanoma bus ką nors atstatyt.

– Kurių karų karių kapines jūs stengiates surasti ir atkurti pirmiausiai?

– Pagrinde mes užsiimame XX amžiumi. Daug dirbame su Antru pasauliniu karu, bet dabar pereiname ir į Pirmą pasaulinį karą. Tačiau fiksuojame visas kapines, kurias atrandame, kad paskui su laiku būtų galimybė atkurti visus reikalingus duomenis.

– Kiek kapinių jūs jau atradote?

– Mūsų Antro pasaulinio karo duomenų bazėje yra 269 kapinės ir atmintinos vietos (atmintina vieta tai nebūtinai kapinės). Pirmo pasaulinio karo – apie 300 kapinių ir daugybė atmintinų vietų, kurių skaičiaus nesiimu įvardinti.

Ir kiekvienais metais mums praneša apie vis naujas kapines.

– Ar jūsų organizacija bendradarbiauja su kokiais nors paieškos padaliniais?

– Lietuvoje veikia organizacija „Pamiršti kariai“. Mes bandėme bendradarbiauti, bet mūsų veikla stipriai skiriasi: šie tyrėjai dirba lauko sąlygomis, o mes koncentruojames pirmiausiai į dokumentų analizę. Bet mes stengsimes suderinti veiklą. Lauko paieškos turi būti vykdomos kartu su archyvų tyrinėjimu.

– Ar jums padeda Lietuvos archyvai ir muziejai?

– Lietuvoje daugybė nedidelių muziejų ir visi noriai pateikia turimus duomenis. Kartais padeda kaimų, prie kurių randasi kapinės, gyventojai. Ypač senbūviai, kurie žino kas, kaip ir kada vyko. Jie ne tik padeda, bet netgi reikalauja, kad mes tęstume savo darbą.

Šnekino Dmitrij Lazarev

Fondo “Russkij mir”  informacinio tinklapio pokalbis