2014 m. gegžės 28-30 d. – IV-oji konferencija iš ciklo “Pirmasis pasaulinis karas. Bendra istorija. Bendra atmintis“

Data: 2014 m. gegužės 28-30 d.

Kviečiame diskutuoti temomis:
„Fortifikacinių statinių vaidmuo ir reikšmė Pirmojo pasaulinio karo laikotarpiu atsižvelgiant į Belgijos, Vokietijos, Rusijos ir Prancūzijos pavyzdžius“
„Lježo miesto tvirtovių gynyba kaip Belgijos armijos heroizmo pavyzdys pirmosiomis Pirmojo pasaulinio karo dienomis“
„Fortifikaciniai statiniai: jų kaip karinio – istorinio ir socialinio – kultūrinio paveldo išsaugojimo perspektyvos Baltarusijoje, Belgijoje, Vokietijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Lenkijoje, Rusijoje, Prancūzijoje“
„Pirmojo pasaulinio karo sausumos ir jūrinės kovos Baltijos jūros regione“
„Pirmojo pasaulinio karo vokiečių – rusų kapaviečių remonto – atstatymo darbų organizavimo perspektyvos“

Konferencijos kalbos: lietuvių, anglų, rusų.

Konferencijos vieta: Viešbutis “Metropolis”, Daukanto g. 21, Kaunas ir Klaipėda (vieta tikslinama)
Dalyvių registracija: iki 2014.04.30 el. paštu: admin@militaryheritage.eu.
Papildoma informacija el. adresu: admin@militaryheritage.eu

Išleista nauja knyga – “Предпосылки Первой мировой войны”

2013 m. pabaigoje išleista knyga – “Предпосылки Первой мировой войны”.

Tai II tarptautinės konferencijos iš ciklo “Pirmasis pasaulinis karas. Bendra istorija. Bendra atmintis” , vykusios 2013 m. birželio 9-11 d. Vilniuje  dalyvių pranešimų rinkinys.

Publikuojami pranešimai pateikia gana išsamų vaizdą įvykių, vykusių pries Pirmąjį pasaulinį karą. Pranešimuose analizuojama tarptautinė situacija ekonomikoje, pramonėje. Apžvelgiama to laikotarpio transporto, artilerijos, kavalerijos, karinio jūrų laivyno, aviacijos, fortifikacijos, karinio personalo būklė karo išvakarėse . Nagrinėjama kokios nuotaikos Europoje ir Rusijoje vyravo visuomenėje, politikoje, kultūroje.

Knyga skirta istorikams, humanitarinių studijų studentams bei plačiajai skaitytojų auditorijai, kurie domisi Pirmojo pasaulinio karo istorija.

Tarptautinė konferencija iš ciklo „Pirmasis pasaulinis karas. Bendra istorija. Bendra atmintis.“ – 2013 m. lapkričio 11-13 d. Marijampolė, Lietuva

Datos: 2013 m. lapkričio 11-13 d.

Vieta: viešbutis „Europa Royale Marijampolė” J.Basanavičiaus a. 8, Marijampolė.

Dalyvių registracija: norintys pasisakyti konferencijos programoje, prašome siųsti savo pranešimo pavadinimą ir tezes iki 2013.10.14 el. paštu: admin@militaryheritage.eu.

Kviečiame diskutuoti temomis:
„Tarptautinė humanitarinė teisė ir bendradarbiavimas Pirmojo pasaulinio karo metu“ ir „Pirmojo pasaulinio karo paminklų atsiradimo ir išsaugojimo istorija“.

Konferenciją remia:
RUSIJOS FEDERACIJOS AMBASADA LIETUVOS RESPUBLIKOJE

Skaityti toliau…

Tarptautinės konferencijos iš ciklo „Pirmasis pasaulinis karas. Bendra istorija. Bendra atmintis.“

Datos:

2013 m. birželio 10 d. – nuo 10.00 iki 18.00 val.

2013 m. birželio 11 d. – nuo 10.00 iki 16.00 val.

Vieta:

Konferencijų centras „Karolina“, Sausio 13-osios g. 2, LT-04343 Vilnius, Lietuva

Tema: „Pirmojo pasaulinio karo prielaidos“

Dalyvių registracija iki 2013.06.03 el. adresu: admin@militaryheritage.eu

Skaityti toliau…

Tarptautinė konferencija „Pirmasis pasaulinis karas. Bendra istorija. Bendra atmintis.“ 2012 m. lapkričio 9 d. Viešbutis „Crowne Plaza Vilnius“

Organizatoriai:

Karo paveldo institutas (Vilnius)
Vytauto Didžiojo karo muziejus (Kaunas)
Istorinės perspektyvos fondas (Maskva)
Demokratijos ir bendradarbiavimo institutas (Paryžius)

Konferenciją remia:
RUSIJOS FEDERACIJOS AMBASADA LIETUVOS RESPUBLIKOJE

Tarptautinė konferencija „Pirmasis pasaulinis karas. Bendra istorija. Bendra atmintis.“ 2012 m. lapkričio 9 d.

Viešbutis „Crowne Plaza Vilnius“ 2 a.,
M.K. Čiurlionio g. 84, LT-03100 Vilnius, Lietuva
2012 m. lapkričio 9 d., 12 val.

Dar reikės nueiti ilgą kelią, kol objektyviai bus suvoktas Pirmasis pasaulinis karas, o jo padariniai bus vertinami
visuotinai priimtinu požiūriu. Beveik visi šio karo aspektai skirtingose šalyse nagrinėjami priklausomai nuo nacionalinės,
ideologinės, politinės paradigmos. Tačiau vienas šio visų europietiškų tautų karo aspektas be išlygų yra apjungiantis
– tai humanitarinis aspektas. Žuvusiųjų atminimas gali būti bendru sąlyčio tašku, nuo kurio prasidėtų istorinės tiesos
apie Pirmąjį pasaulinį karą atstatymas.
Lietuvos teritorijoje petys į petį kovojo įvairių socialinių sluoksnių ir tautybių kariai, tame tarpe ir lietuviai –
daugiau nei 60000 jaunuolių buvo mobilizuoti į Rusijos armiją, rinkosi savanorių būriai. Lietuvos žemėje guli tūkstančiai
žuvusių Pirmojo pasaulinio karo karių.
Konferencijos tikslas – dialogo vystymas ir daugiašalio bendradarbiavimo stiprinimas Pirmojo pasaulinio karo
istorijos tyrinėjimo bei populiarinimo klausimais, bendras 2012-2014 m. projektų, skirtų istorijos paminklų, karinių
memorialų ir atmintinų vietų išsaugojimui, įgyvendinimas.
Konferencijoje dalyvauja visuomenės ir politikos veikėjai, žinomi mokslininkai ir politologai, Lietuvos, Rusijos,
Prancūzijos, Baltarusijos, Latvijos, Lenkijos, ir Vokietijos kultūros atstovai.

Konferencijos kalbos: lietuvių, rusų ir anglų.

Papildoma informacija:
VšĮ „Karo paveldo institutas“: tel. +370 646 04061, admin@militaryheritage.eu.

2010 12 20 – Išleista knyga «Воинство и Русская Православная Церковь. Русская Православная Церковь в Литве 1941-1945 гг.»

voinstvoIšleista knyga «Воинство и Русская Православная Церковь. Русская Православная Церковь в Литве 1941-1945 гг.» (“Kariuomenė ir Rusų Stačiatikių Cerkvė. Rusų Stačiatikių Cerkvė Lietuvoje 1941-1945 m.”)

Knyga išleista Antrojo pasaulinio karo pabaigos 65-mečio proga. Joje parodyta kariuomenės ir Rusų Stačiatikių Cerkvės santykių istorija  karo metu.

Karių kapinių pasų sistema

Pagal įstatymo ” Dėl žuvusiųjų ginant Tėvynę atminimo įamžinimo” Nr.4293-1, 1993 metų sausio 14 dienos,  5 straipsnį karių kapinės privalo būti valstybinėje įskaitoje – kiekvienom karių kapinėms turi būti sudarytas pasas.

Lietuvoje pasus turi 70% karių kapinių, tačiau turimos užpildytos spausdintos karių kapinių kortelės po daugkartinių taisymų yra nepatenkinamos būklės, o svarbiausia – daugumos užpildytų kortelių informacija yra pasenusi.

Pagal patvirtintą apskaitos kortelės formą prie kiekvieno paso turi būti ne tik bendra informacija apie karių kapines, bet ir asmeniniai palaidotųjų duomenys. Deja,  tokios informacijos dažniausiai nėra arba ją reikia tikrinti ir tikslinti.

Elektroninių kortelių formatas yra sukurtas 1990 metais gynybos Ministerijos patvirtintos karių kapinių kortelės formos pagrindu.

Šiai dienai elektroninės apskaitos kortelės yra sukurtos visoms žinomoms 269 karių kapinėms ir atmintinoms vietoms Lietuvos Respublikos teritorijoje.  Šiuo metu aktyviai vykdomi palaidotų karių sąrašų tikslinimo ir apskaitos kortelių papildymo darbai.

Elektroninės duomenų bazės demo versijos tinklapis: db.militaryheritage.eu

Pilnai užpildytos kortelės pavyzdys: http://db.militaryheritage.eu/захоронения?ID=57-01

Antrojo pasaulinio karo žuvusiųjų karių įamžinimo projektas

Dažnai atliekant Antrame pasauliniame kare žuvusiųjų karių paieškas buvo pastebėta, kad didelė dalis žuvusiųjų karių pavardžių nėra įamžinti šiuo metu tarybinių karių kapinėse esančiose memorialinėse plokštėse.

Pavyzdžiui, atliekant išgraviruotų karių pavardžių patikrinimą Vilniaus miesto Antakalnio kapinių tarybinio karių memoriale buvo rasta virš 600 karių, kurių palaikai buvo perkelti į memorialą, tačiau jų pavardės liko neįamžintos memorialinėse plokštėse, be to buvo nustatyta nemažai klaidų.

Instituto ekspertų nuomone Lietuvos teritorijoje tarybinių karių kapinėse gali būti palaidota dvigubai daugiau karių nei šiuo metu yra įamžinta memorialinėse plokštėse.

Panašų skaičių patvirtina ir 2009 m. Rusijos Gynybos štabo atliktas Antrojo pasaulinio karo metu žuvusių karių skaičiavimo patikslinimas, kurio duomenimis Lietuvos teritorijoje žuvo 137,2 tūkstančių karių. Pagal šiai dienai turimus duomenis Lietuvoje esančiose tarybinių karių kapinėse yra palaidota 80.637 karių, iš kurių 12.374 yra nežinomi kariai.

Šiuo metu yra parengtas projektas, kurio pagrindinis tikslas – nustatyti tikrąjį žuvusių karių skaičių bei jų palaidojimo vietas Lietuvoje. Kviečiame visuomenines organizacijas prisidėti prie šio projekto įgyvendinimo.

Virtualus Antrojo pasaulinio karo kapinių lankymas

Kauno karių kapinėsDidžioji dalis Lietuvoje žuvusiųjų tarybinės armijos karių buvo dabartinės Rusijos, Baltarusijos ar Ukrainos tautybės, dėl šios priežasties dauguma žuvusiųjų giminės gyvena toli nuo Lietuvos. Net gi nustačius tikslią palaidojimo vietą Lietuvoje, nedaugelis iš toli gyvenančių giminių gali leisti sau aplankyti savo senelio ar tėvo kapą.
Virtualus tinklapio pagrindinis tikslas – leisti, nors ir virtualiai pamatyti kapines bei memorialinę plokštę, kurioje įamžintas artimas žmogus. Tikslios vietos žinojimas bei vietos matymas be abėjo paskatintų aplankyti ir pačias kapines. Skaityti toliau…

VII forto memorialinis maršrutas

VII fortas1941 metų liepos 1 dieną, vos praėjus savaitei po Kauno okupacijos Kauno tvirtovės VII forte buvo įkurta pirmoji Kaune žydų koncentracijos stovykla. 1941 metų liepos 4 d. forte buvo sušaudyti 463 žydai, liepos 6 d. – 2514 žydai. Po šių žudynių forte dar buvo likę 1500 žydų, kurių likimas buvo tragiškas. Įvairiais dokumentiniais šaltiniais yra įrodomas apie 3 000 žydų nužudymas VII forte, tai buvo pirmosios organizuotos masinės žydų žudynės Lietuvoje. Skaityti toliau…

12